Paaiškinsiu savo požiūrį, kad būčiau suprantamesnis ir aiškesnis pašnekovas. Tam pasitelksiu truputį kitokius vaizdinius nei įprastus: didelė statyba, tvirti pamatai... ‒ visa tai svarbu kaupiant žodyną, bet pakalbėkime apie ledą bei įgudimą čiuožinėti juo. Kalbų mokomės, bet dar reikia ir miklumo, jas vartojant, kad nesuklupus, darant suktukus ir šuoliukus (akrobatinius veiksmus). Ir patikėkite, tarptautiniai žodžiai trukdo čiuožinėti. Perėjimai, atsiradus tarptautiniam žodžiui, kaip maži akmenėliai gali apversti vežimą, kaip įgudusiam riteriui, jojančiam ant arklio, gali būti taiklus ieties smūgis, išvertęs iš balno, ir tas smūgis atliktas... o gi pačio riterio su spindinčiais šarvais pačiam sau.
Tarptautiniai ‒ iškraipyti užsienietiški ‒ žodžiai tik laikini talkininkai, dauguma jų mums visai nereikalingi perteikti aiškiai mintis. Jie tik trukdo mus suprasti. Vienose kalbose kažkas panašaus gali reikšti vieną, o kitose visai ką kitą nei mes numanytume iš mūsų tarptautinių žodžių žodyno. Pavyzdžiui, jei prancūzas jūs paprašytų ko nors skambančio panašiai į žurnalą, jam gali užtekti ir paprasčiausio laikraščio.
Būtų gerai čiuožinėti tik ant lietuviško ledo be kliūčių.
Norint gerai suprasti tarptautinius žodžius reiktų pramokti ropinėti dar bent ant šešių skirtingų ledo rūšių: anglų, prancūzų, lotynų, graikų, gal dar net sanskrito, žvelgiant į praeitį, ir gal net kokios nors dabartinės tiurkų kalbos. O mes nelabai tvirtai laikomės ir ant lietuviško ledo. Tai puikiai atsispindi mūsų daromomis gramatinėmis klaidomis. Per mažai mes juo čiuožinėjam.
Kol kas pirmas, užkliuvęs tarptautinis žodis yra „kompiuteris“. Kaip jūs jį apibūdintumėte?
Noriu priminti labiau patyrusių naudotojų patarimus: „elkis su juo kaip su moterimi“. Vien dėl to reiktų mums naudoti moteriškos lyties žodį, galinti išreikšti mūsų požiūrį į tą daiktą.
Mano trumpiausias apibūdinimas, nenaudojant tarptautinių žodžių būtų toks: Kompiuteris ‒ tai puslaidininkė pagalbininkė.
Gal galite sugalvoti, ką nors geriau?.. bet kol kas likime prie mano siūlymo (varianto). Galime paėmę pirmąsias ir paskutiniąsias žodžių raidęs užrašyti pėpė (kirčiuoti kaip gėlė). Mes ir taip p raidę vadiname pė. Pasirodytume kaip amerikiečiai sutrumpinę iki PP, bet vis vien tartume pėpė. Tai trumpas, skambus žodis, kurį lengvai išmoktų net kūdikis, kaip lėlė, tėtė ar dėdė. Todėl siūlyčiau jį palikti įvardinimui puslaidininkinių (elektroninių) auklių iš išgalvotų mokslinių vaizdinių (fantastinių filmų) bei knygų (romanų). Gal ne už kalnų ta diena, kai tikrai kūdikiai bus mokomi žodžio pėpė.
O kol kas paimkime pirmo žodžio pirmą skiemenį ir turėsime puspė ‒ kompiuteris.
Auksinio kardo pasiūlyta paskutinė versija, nusižiūrėjus į virtuvės kombainus ‒ prietaisus, galinčius atlikti kelis skirtingus veiksmus ‒ buvo kombinorius. Neprisimenu prancūziškos sniego gniūžtės iš kurios šis žodis buvo nulipdytas. Kaip kam nors paaiškinti, kas yra kombinorius, nenaudojant žodžio kompiuteris?
Mano atveju, puspė tai puslaidininkė pagalbininkė, o kombinorius ‒ kažkoks kombainas?
Dar noriu paminėti vieną dalyką (momentą). Yra tokių šaunuolių (entuziastų), kurie pasiryžę „išversti“ tik mums vieniems įdomų tarptautinių žodžių žodyną. Tikrai, mano galva beprasmis jėgų švaistymas būtų, geriau stengtis vengti naudoti tarptautinius žodžius. Blogiausiu atveju reiktų juos laikyti laikinais pagalbininkais.
P.S. Skliaustuose rašysiu išstumtinus žodžius.
Tarptautiniai ‒ iškraipyti užsienietiški ‒ žodžiai tik laikini talkininkai, dauguma jų mums visai nereikalingi perteikti aiškiai mintis. Jie tik trukdo mus suprasti. Vienose kalbose kažkas panašaus gali reikšti vieną, o kitose visai ką kitą nei mes numanytume iš mūsų tarptautinių žodžių žodyno. Pavyzdžiui, jei prancūzas jūs paprašytų ko nors skambančio panašiai į žurnalą, jam gali užtekti ir paprasčiausio laikraščio.
Būtų gerai čiuožinėti tik ant lietuviško ledo be kliūčių.
Norint gerai suprasti tarptautinius žodžius reiktų pramokti ropinėti dar bent ant šešių skirtingų ledo rūšių: anglų, prancūzų, lotynų, graikų, gal dar net sanskrito, žvelgiant į praeitį, ir gal net kokios nors dabartinės tiurkų kalbos. O mes nelabai tvirtai laikomės ir ant lietuviško ledo. Tai puikiai atsispindi mūsų daromomis gramatinėmis klaidomis. Per mažai mes juo čiuožinėjam.
Kol kas pirmas, užkliuvęs tarptautinis žodis yra „kompiuteris“. Kaip jūs jį apibūdintumėte?
Noriu priminti labiau patyrusių naudotojų patarimus: „elkis su juo kaip su moterimi“. Vien dėl to reiktų mums naudoti moteriškos lyties žodį, galinti išreikšti mūsų požiūrį į tą daiktą.
Mano trumpiausias apibūdinimas, nenaudojant tarptautinių žodžių būtų toks: Kompiuteris ‒ tai puslaidininkė pagalbininkė.
Gal galite sugalvoti, ką nors geriau?.. bet kol kas likime prie mano siūlymo (varianto). Galime paėmę pirmąsias ir paskutiniąsias žodžių raidęs užrašyti pėpė (kirčiuoti kaip gėlė). Mes ir taip p raidę vadiname pė. Pasirodytume kaip amerikiečiai sutrumpinę iki PP, bet vis vien tartume pėpė. Tai trumpas, skambus žodis, kurį lengvai išmoktų net kūdikis, kaip lėlė, tėtė ar dėdė. Todėl siūlyčiau jį palikti įvardinimui puslaidininkinių (elektroninių) auklių iš išgalvotų mokslinių vaizdinių (fantastinių filmų) bei knygų (romanų). Gal ne už kalnų ta diena, kai tikrai kūdikiai bus mokomi žodžio pėpė.
O kol kas paimkime pirmo žodžio pirmą skiemenį ir turėsime puspė ‒ kompiuteris.
Auksinio kardo pasiūlyta paskutinė versija, nusižiūrėjus į virtuvės kombainus ‒ prietaisus, galinčius atlikti kelis skirtingus veiksmus ‒ buvo kombinorius. Neprisimenu prancūziškos sniego gniūžtės iš kurios šis žodis buvo nulipdytas. Kaip kam nors paaiškinti, kas yra kombinorius, nenaudojant žodžio kompiuteris?
Mano atveju, puspė tai puslaidininkė pagalbininkė, o kombinorius ‒ kažkoks kombainas?
Dar noriu paminėti vieną dalyką (momentą). Yra tokių šaunuolių (entuziastų), kurie pasiryžę „išversti“ tik mums vieniems įdomų tarptautinių žodžių žodyną. Tikrai, mano galva beprasmis jėgų švaistymas būtų, geriau stengtis vengti naudoti tarptautinius žodžius. Blogiausiu atveju reiktų juos laikyti laikinais pagalbininkais.
P.S. Skliaustuose rašysiu išstumtinus žodžius.