Filmas
Sutrumpinus „pieštinį vaizdinį“, manau, puikiai tiktų „pieštinys“ – ilgoji y pabrėžtų, kad kalbame apie daiktavardį, o trumpoji i liktų būdvardžiui „pieštinis“, t.y. nupieštas. Pripratus prie ilgai tariamų pieštinių, galim pradėti nebesuprasti, kur padėti kirčio ženklą būdvardyje, gal kaip mums atrodytų ant sutrumpintai tariamo paskutinio būdvardžio skiemens (tam puikiai tiktų kairinis ženklas).
Pasirinkimo pagrindimas: dabartiniai pieštinių kūrimo su puspėmis (t.ž. kompiuteriais) būdai tokie, kad gali ir nepastebėti, kad kur kas ir nupiešta su „fotošopu“.
Ankstesni pasirinkimai: galima būtų išversti anglišką žodį "movie" (t.ž. filmas), lietuviškai galėtų būti „judinys“. Nors amerikiečiai, kai kuriuos rimtesnius europietiškus judinius vis vien filmais vadina.
Arba savo jėgomis ieškoti kitų tinkamų žodžių. Atsispyrus nuo žodžio „vaizdas“, kuriame kas nors gali ir judėti (pvz.: vaizde už lango), filmą galėtume vadinti „vaizdiniu“, nors tada kliūtų mūsų vaizduotės vaisiams, kuriuos gal galėtume atskirti kaip „įsivaizdinys“ ar tiesiog „įvaizdinys“.
Dokumentinis filmas
Geriau iš vis nenaudoti. Jei būtina tai pabrėžti galima ir paprasčiausiai „nemeniniu pieštiniu“ ar „neišgalvotu pieštiniu“ įvardinti.
Animacinis filmukas
„Pieštinukas“, „judinukas“, „vaizdinukas“.
Pagrindimas: kaip paprastai vaikams skirtiems žiūrėti, galėtume naudoti žodžio „filmas“ pakaitalų mažybinius pavidalus (t.ž. formas).
Prezentacija
„Rodinys“.
Pagrindimas: norėjosi taip pieštinius (t.ž. filmus) pavadinti. tačiau per vadinamąsias prezentacijas galima ir filmus parodyti (nors nebūtina) ir pačiam pasirodyti bei pašnekėti – kiek platesnis žodžio suvokimas.
Sutrumpinus „pieštinį vaizdinį“, manau, puikiai tiktų „pieštinys“ – ilgoji y pabrėžtų, kad kalbame apie daiktavardį, o trumpoji i liktų būdvardžiui „pieštinis“, t.y. nupieštas. Pripratus prie ilgai tariamų pieštinių, galim pradėti nebesuprasti, kur padėti kirčio ženklą būdvardyje, gal kaip mums atrodytų ant sutrumpintai tariamo paskutinio būdvardžio skiemens (tam puikiai tiktų kairinis ženklas).
Pasirinkimo pagrindimas: dabartiniai pieštinių kūrimo su puspėmis (t.ž. kompiuteriais) būdai tokie, kad gali ir nepastebėti, kad kur kas ir nupiešta su „fotošopu“.
Ankstesni pasirinkimai: galima būtų išversti anglišką žodį "movie" (t.ž. filmas), lietuviškai galėtų būti „judinys“. Nors amerikiečiai, kai kuriuos rimtesnius europietiškus judinius vis vien filmais vadina.
Arba savo jėgomis ieškoti kitų tinkamų žodžių. Atsispyrus nuo žodžio „vaizdas“, kuriame kas nors gali ir judėti (pvz.: vaizde už lango), filmą galėtume vadinti „vaizdiniu“, nors tada kliūtų mūsų vaizduotės vaisiams, kuriuos gal galėtume atskirti kaip „įsivaizdinys“ ar tiesiog „įvaizdinys“.
Dokumentinis filmas
Geriau iš vis nenaudoti. Jei būtina tai pabrėžti galima ir paprasčiausiai „nemeniniu pieštiniu“ ar „neišgalvotu pieštiniu“ įvardinti.
Animacinis filmukas
„Pieštinukas“, „judinukas“, „vaizdinukas“.
Pagrindimas: kaip paprastai vaikams skirtiems žiūrėti, galėtume naudoti žodžio „filmas“ pakaitalų mažybinius pavidalus (t.ž. formas).
Prezentacija
„Rodinys“.
Pagrindimas: norėjosi taip pieštinius (t.ž. filmus) pavadinti. tačiau per vadinamąsias prezentacijas galima ir filmus parodyti (nors nebūtina) ir pačiam pasirodyti bei pašnekėti – kiek platesnis žodžio suvokimas.