Man paprastai „nostalgija“ iššaukia sąsajas su šiltu jausmu, gal daug kur puikiai tiktų ir ilgesys, ar pasiilgimas: „mane kamuoja nostalgija“, gal keisčiau paprasčiausiu „pasiilgau gimtinės“ ar kažko iš senesnių laikų.
Tik tas „kamuoja“ verstų suklusti, jei kamuoja, gal tikrai apima ir liūdesys. Jei būtina patikslinti koks liūdesys, visai nebūtina išgalvoti naujų žodžių o paprasčiausiai paaiškinti „Mane apima liūdesys, prisiminus vaikystę“. Čia tik pavyzdys. Reiktų kūrybiškai vengti svetimų ir neaiškių žodžių, gal tikrai net nelabai svarbu, kas kamuoja. Tarsi nelabai svarbu kokį žodį pasirinkus, kad perduoti kitam kaip jautiesi, bet jei nori būti ne tik išgirsta bet ir suprastas šiuo atveju net nelabai reiktų stengtis ieškant tinkamo žodžio kišenėje.
Kai neaišku apie ką kalba eina, klausytojui gali pasidaryti net nebeaišku ar tai šiltas, ar šaltas jausmas. Kaip man, nostalgija susišaukia su šiltu ilgesiu, kankina su labai šaltu jausmu. Gal net norėtumėt užmiršti iš kur atėję, kad niekas nebekankintų ir būtume neva sveiki kokio nors gydytojo-pagalbininko akyse, norinčio jūs išplėšti iš liūdesio liūno.
Tik tas „kamuoja“ verstų suklusti, jei kamuoja, gal tikrai apima ir liūdesys. Jei būtina patikslinti koks liūdesys, visai nebūtina išgalvoti naujų žodžių o paprasčiausiai paaiškinti „Mane apima liūdesys, prisiminus vaikystę“. Čia tik pavyzdys. Reiktų kūrybiškai vengti svetimų ir neaiškių žodžių, gal tikrai net nelabai svarbu, kas kamuoja. Tarsi nelabai svarbu kokį žodį pasirinkus, kad perduoti kitam kaip jautiesi, bet jei nori būti ne tik išgirsta bet ir suprastas šiuo atveju net nelabai reiktų stengtis ieškant tinkamo žodžio kišenėje.
Kai neaišku apie ką kalba eina, klausytojui gali pasidaryti net nebeaišku ar tai šiltas, ar šaltas jausmas. Kaip man, nostalgija susišaukia su šiltu ilgesiu, kankina su labai šaltu jausmu. Gal net norėtumėt užmiršti iš kur atėję, kad niekas nebekankintų ir būtume neva sveiki kokio nors gydytojo-pagalbininko akyse, norinčio jūs išplėšti iš liūdesio liūno.