Inkognito pasakojimas

oropilis 2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis, 18:36:37
Jei kas Inkognitu suabejoja, dar netampa jo priešu, bet kas pradeda iš jo tyčiotis tai ką jau padarysi...
Yra ruja prieš jį nusistačiusi – jau viską išsiaiškinusi ir jį surūšiavusį, galinti visiems nežinantiems ką apie jį galvoti įpiršti savo nuomonę.
Kartais gal jis jūsų net nebeatskiria kuris yra kuris, ar tikrai abejojate ar čia toks jūsų įmantrus pasityčiojimo būdas.
Su tais prakeiksmais, tai kiek žinau: „žodis ne žvirblis, iš rankų išsprūdusio jau nebepagausi“. Net nesuprantu kaip prakeiksmus galima atsiimti ar atšaukti.

Atsimenant ankstesnius laikus, kai aš nieko nežinojau. Pirmąkart susapnavęs ryškų sapną, jis buvo trumpas ar ne daug atsimenu. Tik man padarė neišdildomą įspūdį, kai linksmuoliai nusprendė, jog esu panašus į bjaurųjį Lisoto senį. Žvelgiant atgal, mane tikriausiai užgavo tas „bjaurųjį“, kad pabudęs net tinkle ieškojau, kas tas „Lisoto senis“. Ieškodamas radau „Gyvo sapno“ svetainę, kurios tinkle neberasite: ji buvo kelis kartus nulaužta ir ištrinta. Ir kažkaip dėl to kaltas buvo kažkuris iš tvarkdarių. Pats, kaip Pokštininkas, buvau savanoriškai pakilęs iki tvarkdario pareigų „Gyvo sapno“ svetainėje.

Ir štai vieną gražią dieną iš man mažai žinomos ir tada nelabai įdomios svetainės www.nso.lt sulaukiau svečio Inkognito. Aš jo žinutes surinkau į vieną krūvą ir labai džiaugiuosi, kad jas vis dar galima perskaityti čia http://www.nso.lt/lt/inkognito-abduct.htm kaip kokį pasakojimą, negirdint kartais nelabai gražių klausimų. Klausantis tik Inkognito ir visai nekreipiant dėmesio į aplink vykstančią erzelynę, kuri kaip smarvė atstumia visus kitus ramios svetainės lankytojus šalin. Aš pats nepakeičiau nei vieno Inkognito žodžio, man rodos pro pirštus žiūrėjau ir į bet kokias galimai pasitaikančias gramatines klaidas. Kurios visai nekeltų nuostabos, prisiminus kokiomis sunkiomis  sąlygomis tai buvo papasakota ir kada pats pasakotojas baigė mokyklą. Net po mano mokymosi gramatinės taisyklės šiek tiek kaitaliojosi. Iš tų neva klaidų, man net nebuvo abejonių, kad rašo pagyvenęs žmogus ir kaip juokingai atrodė, kai kas bandė įrodinėti, kad ten vaikigalis, nusprendęs papokštauti. Beje, buvo atsiradusi ir mergina Pantera, kuri bandė pokštauti pačioje www.nso.lt gal ten dar kas išliko iš jos neva „apklausos“.
Kad pats gali papokštauti tarsi ir nieko, bet neutralaus „velnio advokato iš Inkvizicijos laikų“ išklausinėtai, teko greit sprukti, man regis iš gėdos neužbaigus pokšto iki galo.

Grįžtant truputį atgal, kaip tvarkdarys gan griežtai buvau atskyręs erzelynę, išaugančią iki vos ne įžeidinėjimų, nuo  pačio pasakojimo ir gan mandagaus klausinėjimo. Klausinėjo svetainės lankytojai, ne aš. Gal gali pasirodyti, kad aš buvau didelis Inkognito gynėjas, bet iš tikrųjų man labiau rūpėjo tiesa, buvau kažkas panašaus į  „velnio advokatą iš Inkvizicijos laikų“.  Kaip matematikos palavinto proto, padėjau, mano manymų, kitiems perlipti per jų protus supančias sienas ir į viską pažvelgti iš kito pusės. Kažkaip suderinti nesuderinama. Buvo net mintis gal net kas ten ir iš Lietuvos saugumiečių bandė užčiaupti mums burnas, kad visi gyventume palaimingoje nežinioje: nekreipdami dėmesio į aukas, kuriomis neaišku kaip pasirūpinti, ir kurioms pačioms jau gal reiktų vienytis ir gelbėtis savo pačių jėgomis. Visa tai vyksta už mokslo ribų, gal galime pasirodyti kaip kokie bepročiai žvelgiant iš šalies mokslą pasirinkusiame krašte. Tačiau, manau, Inkognito semiasi jėgų norėdamas mus visus perspėti, jei kas kur įkristume nepasiruošę kaip kokie „Guliveriai liliputų šalyje“. Kaip galima iš vis su tokiu žmogumi, kuris nori tave perspėti, kovoti? Krašte, kuriame vos ne kiekvieną žmogų sudarius tinkamas sąlygas galima pripažinti psichinių beviltiškai nepagydomu ligoniu? Karas vyksta, o aukos kankinasi beprotnamiuose.  Neprisimenu, koks nuošimtis aukų, bet jis įspūdingai aukštas. Vis gi, reiktų pripažinti, kad ne taip baisu papulti į tautinę lietuvišką psichiatrinę ligoninę. Tačiau ir tai yra vengtinas dalykas. Geriau, nepykus, pasistengti aiškiau perduoti savo mintis.

Grįžtant prie pristatymo, deja, kitiems vėliau nežinia kokiems iš Klaipėdos atsiradusiems  tvarkdariams,  kuriems lyg ir nelabai būtų turėję rūpėti, kas vyksta NSO skyrelyje, juos labiau domino sapnai ar tikybos dalykai. Vienas berods buvo sagittarius (gal kiek ir iškraipau). Jam būtinai reikėjo užklijuoti etiketę „Pramanai“ prie Inkognito pasakojimo. Buvom nusiritę iki tvarkdarių karo, bet svetainės savininkė, nenorėjo nei vienos pusės palaikyti. Jauna mergaičiukė, nežinanti ką daryti, kai  pešasi suaugę. Negavęs palaikymo, paprasčiausiai palikau svetainę, negalėjau ramiai žiūrėti, kaip atsibastėliai primetinėja savo tvarką.