Tarp Rygos ir Šiaulių buvo įsikūrusi aisčių kiltis – žiemgaliai. Šiauliečiai, kalbininkų akimis kalba kažkokia marmalyne, nei tikri žemaičiai, nei tikri aukštaičiai. Šiauliečiams sunkoka patiems atskirti kur rašyti ilgąsias ar trumpąsias raidęs i vien iš klausos. Tačiau tai nereiškia, kad pas juos nėra ilgiau, ar trumpiau tariamo balsio i.
Truputį nukreipus žvilgsnį šiauriau ir į rytus, gal galime ir kokį žiemgališką žodį atrasti. Kai iš vienos pusės mano šaknys iš Žeimelio, gal galiu kokį įdomesnį žodelį užrašyti.
Aplamai – apibendrintai, darant išvadas, norint užbaigti mintį ir pereiti prie kitos.
Barakatinuoti – snausti. Pvz.: Aš noriu miegoti, barakatinuoju.
Dratas – laidas.
Ratavoti – gelbėti.
Rėbėdavoti – išskrosti, išimti žarnas, detales.
Rėdytis – rengtis.
Šriubas – varžtas.
Videlčius – šakutė.
Šiaulietiškas „Kol tam daeis“ keistinas lietuvišku „Kol pats susipras“.
Truputį nukreipus žvilgsnį šiauriau ir į rytus, gal galime ir kokį žiemgališką žodį atrasti. Kai iš vienos pusės mano šaknys iš Žeimelio, gal galiu kokį įdomesnį žodelį užrašyti.
Aplamai – apibendrintai, darant išvadas, norint užbaigti mintį ir pereiti prie kitos.
Barakatinuoti – snausti. Pvz.: Aš noriu miegoti, barakatinuoju.
Dratas – laidas.
Ratavoti – gelbėti.
Rėbėdavoti – išskrosti, išimti žarnas, detales.
Rėdytis – rengtis.
Šriubas – varžtas.
Videlčius – šakutė.
Šiaulietiškas „Kol tam daeis“ keistinas lietuvišku „Kol pats susipras“.