2015 metų rugsėjis (pirmas pratęsimas).

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis, 10:45:08
Ar tikrai „Tikra meilė tik tarp vyrų?“ O gal tarp nevykėlių, bėdavojančių:
– Visos jos tokios...

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis, 10:55:12
Esu girdėjęs kaip pagyvenusios moterys viena su kita kalbėjo: „Kam daryti tai ko nenori“. Mano nuomone, labai protinga mintis.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 17:00:35
Man tik labai nepatinka, kai paišomi vieni kitiems vaizdeliai visiškai neatitinka tikrovės. Čia manyčiau lietuviškas bruožas, koks svetimšalis pamanys, kad pataikė į dešimtuką ir smarkiai apsišaus.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 16:55:02
Nereikėtų mano akyse ieškoti „rąstų“. Aš sveikas – jokio gydymo ar pagalbos man visai nereikia. Gal kartais ir prasiveržia mano pasisakymuose vaikiškas kraštutinumas – tiesiog gal nemoku gražiai bendrauti (retai tai darau) – nieko daugiau.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 14:53:30
Taigi ir pats inkognito lankėsi „Gyvam sapne“ buvo jo lankytojas. Aš atsimenu kitą atvejį, kai rsa neva apsijuokė, užsiminęs apie žemesnes temperatūras už absoliutų nulį. O visai neseniai laboratorinėm sąlygom Žemės mokslininkų buvo pasiekta šiek tiek žemesnė už absoliutų nulį temperatūra.
Dar dėl išgelbėjimo, krikščionims tai turėtų būti akivaizdu, prisiminus Jėzų Kristų.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 13:56:13
Jei manote, kad jūs reikia dar gelbėti ar laukiat kokių gelbėtojų, tai to visai nereikia daryti. Galiu pasakyti, kad Jūs jau išgelbėti. Nebūtina tuo įsitikinti iki galo viską sugriauti ir vėl nusileidus nuo aukštumų į kurias taip sunkiai užriediejome, vėl viską pradėti iš pradžių.
Gal kas bandys jūs įtikinti, kad jūs reikia gelbėti. Prisiminkite, gelbėti ir išgelbėti yra du skirtingi dalykai. Ir gerbiamo Ostapo Benderio iš „Aukso veršio“ ar „12 kėdžių“ išmintį „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 13:39:31
Apie kokius mesianistinius gyvenimo darbus jūs svaičiojate, kaip veidrodžiai net nesuprantame, ką jūs mūmyse matote? Kažkaip viską matuodami tik per save galite apsirikti. Galime tik pasidalinti kaip kiekvienas matome mus supantį pasaulį.
Labai daug kas priklauso nuo to kas jus supa, kokie patys esate, kokiame pasaulyje patys norite gyventi.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 11:18:11
Lietuviai sako „Ylos maiše nepaslėpsi.“ Kažin ar jie ne tiesą turi omenyje?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 10:57:42
10:02:38 tokiems gal atsakoma „Nesakyk ką man daryti, o aš tau nesakysiu kur eiti.“

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 10:51:28
Atsiprašau, jei įžeidžiau, o ir klausimų man nesinori ieškoti.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 09:53:30
Tiesa yra niekieno nuosavybė – ji laisva. Ji gali ir vaiko lūpomis prabilti kaip pasakoje „– Žiūrėkite, žiūrėkite karalius nuogas!“

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 09:30:23
„savianalize,verdiktas,susireiksminimas?“
žvilgsnis atgal – daugiau nieko.
„Kas yra tiesa?“ – tokio kvailo klausimo dar reiktų paieškoti. Jei matai, kad priešais pagyvenęs žmogus, o visi kiti įtikinėja vienas kita, kad ten vaikigalis. Čia tik paprastas lengvai suvirškinamas pavyzdys.

rūpėjo tiesa )))) 2015 m. rugsėjo 18 d., penktadienis, 08:23:56
Kas yra tiesa?
Kieno ji monopolis?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 20:29:54
Rugsėjo 22 d. dieną – Baltų vienybės dieną – šiais metais sukaks 779 metai Saulės kautynėms – pirmam dideliam smūgiui priešams per 250 metų gynybinį karą, vykusį 1185-1435 metais.

inkognito 2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 16:44:18
Ačių,- reikės savaitgalį pasiskaitinėti

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 15:29:54
Inkognito, jei neskaitei, gal gali būti tau įdomus ir miegaliaus-sleeper'io parašinėjimai yra nuorodos prie Serpo pasakojimo šioje svetainėje.

inkognito 2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 10:03:31
Kaip jau seniau minėjau po atminties grįžimo atsiminimai atėjo ne konkrečiu pasakojimu kaip kad parašiau forume pagrobimo anatomijos poste, bet mažomis salelėmis arba tiesiogs epizodinėmis scenomis,kaip kad pavyzdžiui šis prisiminimas:
Didžiulė baltai apšviesta patalpa,joje tvarkingai išrikiuoti įvairaus dydžio erdvėlaiviai disko formos, mažesni rutulio formos. patalpos pakraštyje durys į skaidraus darini liftą. Aš patenku į jį,kaip nekeista manės niekas nesaugo ir nekontroliuoja, ir tuo liftu keliuosi dideliu greičiu kjeletą minučių aukštyn, jis minkštai sustoja ir aš išeinu į nedidelę aikštėlę kuri apribota užrakintomis mettalinio rėmo durimis,kurios yra aptrauktos matyt plieninu storos vielos tinklu.Už durų matau stovintį sargybinį su koviniu ginklu ir atrodo JAV jūrų pėstininko uniforma. už sargybinio toliau matosi per langa matyt aerodromo takas o jame išrikiuoti JAV koviniai lėktuvai su užrašais US Air Force. Sargybiniai keičiasi kas dvi valandos o aš temoku tik rusų ir vokiečių kalbas ir bandau juos užkalbinti Lietuviškai Rusiškai ir Vokiškai. Tačiau jie man atsako kažką angliškai,ko aš visiškai nesuprantu. Pagaliau ateina į postą toks kareivis kuris laisvai kalba rusiškai,aš jam bandau paaiškinti kad esu laikomas nelaisvėje čia prieš savo valią,jis man pažada kad perduos šitą info savo karinei vadovybei... Kaip buvo toliau viskas skesta migloje ir net labai norėdamas negalėčiau šio epizodo įterpti į savo pasakojimą nes net nežinau kurioje pasakojimo vietoje jis turėtų būti.
Logiškai mastydamas darau išvadą kad nežemiečiai turi bendrą karinę bazė su JAV kažkokia karine baze, juos vienus nuo kitų skiria ši metalinė užkarda ties kuria JAV turi savo sargybos postą. Vienas iš galimų variantų tai ir yra būtent AREA-51 zona, nors 100 proc ir nesu garantuotas.
Dar iš tos serijos atsimenu epizoda kur atėjęs į sargybos postą karininkas mano akivaizdoje bjauriais žodžiais plkūdo nežemiečius vadindamas juos išgamomis ir gyvuliais kad jie drįsta savo pagrobtus žemės piliečius atsigabenti į jų karinę bazę,neklausdami bazės vadovybės tam leidimo....
Kad būtų daugiau aiškumo visas mano pasakojimas ir yra sulipdytas iš tokių atminties salelių, ir nors jau praėjo nuo to laiko daugiau kaip 40 metų kai kurie atminimai tik dabar yra iškeliami sąmonės į paviršių, todėl aš ju ir nepaminėjau pagrindiniame pasakojime, nes tada ir pats to dar nežinojau.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 07:08:39
Aš kai nelabai suprantu apie kokį grėblį eina kalba. Gal ten vis kas nors kitas neperspėtas užlipa?

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 21:13:38
Kiek galima, lipti ir lipti ant to pacio greblio, statytis guzus kaktoj,grebliui irgi gali nusibosti>/

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 12:53:43
Kitos neištirtos upės su nežinomais duburiais ar kitokiais spąstais.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 12:51:50
Jei nori pabraidžioti po pažįstamas vietas, gali visai nesinorėti kitos upės ieškoti.

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 09:47:34
i ta pacia upe ar verta kojas slapinti?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 08:49:42
Pamiršau prisistatyti.

2015 m. rugsėjo 16 d., trečiadienis, 08:47:58
Kai visada pradedi viską nuo pradžių, neišvengiamai būni pradinėje padėtyje, o jei rėmiesi praeitimi, gal galima pagalvoti ir ne apie pirminę padėti. Mūsų tokia ilga istorija, ne metais skaičiuojama, bet gal bent Europiečiai ar vakariečiai jau gali mąstyti apie tikybos, gal net ir svarankiško mąstymo laisvę. Tai didelis pasiekimas, kurio nereiktų sumenkinti ar nuvertinti. Mums ypač svarbi mūsų tautos laisvė. Ir t.t.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 09:45:23
Yra dar viena labai juoda svetainė Lietuvos padangėje: www.anomalija.lt
Ten vien nuo surinktų nuotraukų vaikams šriubeliai gali atsisukti. Ir joje man regis varžomos laisvės savaip mąstyti. Jų šaltiniai tikriausiai užsienyje už įstatymų ribų, kur nors į giliausius pogrindžius sulindę. O va čia pas mus tarp visokių margumynų tarsi niekam nekliūva – bet manyčiau tai Lietuvos gėda.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 14:03:13
Dar dėl inkognito, gal kiek viską painiotų, skatinimas jį parašyti išgalvotą knygą ar sumesti pagrindus kokiam vaizdiniui (nufilmuotam filmui). Iš vienos pusės gal kiek užsidirbtų, o iš kitos perspėtų kuo daugiau žmonių.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 13:27:54
Kai aš pats vaikščiojęs įsivaizduojamuose, bet neabejotinai tikruose pasauliuose. Net nežinau kaip suprantamai ir aiškiai atsakyti. Gal Inkognito pasakojimuose ir gali būti kokių nesutapimų ar kas nesiklijuoti. Gal jis kiek gali būti persistengęs grąžindamas ir klijuodamas nesuklijuojamus dalykus. Aš net nesekiau jo kovų tinkle ir ko jis vėliau yra pripasakojęs. Nėra ko iš žmogaus daryti citrinos ir bandyti kuo daugiau iš jo išsunkti.

Joras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 11:39:51
Oropili ar tiki viskuo ka inkognito pasakoja,
galvoju
ne viskuo ir jis pats tiki?
Tikrai yra fantazijos.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 09:17:56
Inkognito pasakojimas
Atsimenant ankstesnius laikus, kai aš nieko nežinojau. Pirmąkart susapnavęs ryškų sapną, jis buvo trumpas ar ne daug atsimenu. Tik man padarė neišdildomą įspūdį, kai linksmuoliai nusprendė, jog esu panašus į bjaurųjį Lisoto senį. Žvelgiant atgal, mane tikriausiai užgavo tas „bjaurųjį“, kad pabudęs net tinkle ieškojau, kas tas „Lisoto senis“. Ieškodamas radau „Gyvo sapno“ svetainę, kurios tinkle neberasite: ji buvo kelis kartus nulaužta ir ištrinta. Ir kažkaip dėl to kaltas buvo kažkuris iš tvarkdarių. Pats, kaip Pokštininkas, buvau savanoriškai pakilęs iki tvarkdario pareigų „Gyvo sapno“ svetainėje.
Ir štai vieną gražią dieną iš man mažai žinomos ir tada nelabai įdomios svetainės www.nso.lt sulaukiau svečio Inkognito. Aš jo žinutes surinkau į vieną krūvą ir labai džiaugiuosi, kad jas vis dar galima perskaityti čia www.nso.lt/lt/inkognito-abduct.htm kaip kokį pasakojimą, negirdint kartais nelabai gražių klausimų. Klausantis tik Inkognito ir visai nekreipiant dėmesio į aplink vykstančią erzelynę, kuri kaip smarvė atstumia visus kitus ramios svetainės lankytojus šalin. Aš pats nepakeičiau nei vieno Inkognito žodžio, man rodos pro pirštus žiūrėjau ir į bet kokias galimai pasitaikančias gramatines klaidas. Kurios visai nekeltų nuostabos, prisiminus kokiomis sunkiomis sąlygomis tai buvo papasakota ir kada pats pasakotojas baigė mokyklą. Net po mano mokymosi gramatinės taisyklės šiek tiek kaitaliojosi. Iš tų neva klaidų, man net nebuvo abejonių, kad rašo pagyvenęs žmogus ir kaip juokingai atrodė, kai kas bandė įrodinėti, kad ten vaikigalis, nusprendęs papokštauti. Beje, buvo atsiradusi ir mergina Pantera, kuri bandė pokštauti pačioje www.nso.lt gal ten dar kas išliko iš jos neva „apklausos“.
Kad pats gali papokštauti tarsi ir nieko, bet neutralaus „velnio advokato iš Inkvizicijos laikų“ išklausinėtai, teko greit sprukti, man regis iš gėdos neužbaigus pokšto iki galo.
Grįžtant truputį atgal, kaip tvarkdarys gan griežtai buvau atskyręs erzelynę, išaugančią iki vos ne įžeidinėjimų, nuo pačio pasakojimo ir gan mandagaus klausinėjimo. Klausinėjo svetainės lankytojai, ne aš. Gal gali pasirodyti, kad aš buvau didelis Inkognito gynėjas, bet iš tikrųjų man labiau rūpėjo tiesa, buvau kažkas panašaus į „velnio advokatą iš Inkvizicijos laikų“. Kaip matematikos palavinto proto, padėjau, mano manymų, kitiems perlipti per jų protus supančias sienas ir į viską pažvelgti iš kito pusės. Kažkaip suderinti nesuderinama. Buvo net mintis gal net kas ten ir iš Lietuvos saugumiečių bandė užčiaupti mums burnas, kad visi gyventume palaimingoje nežinioje: nekreipdami dėmesio į aukas, kuriomis neaišku kaip pasirūpinti, ir kurioms pačioms jau gal reiktų vienytis ir gelbėtis savo pačių jėgomis. Visa tai vyksta už mokslo ribų, gal galime pasirodyti kaip kokie bepročiai žvelgiant iš šalies mokslą pasirinkusiame krašte. Tačiau, manau, Inkognito semiasi jėgų norėdamas mus visus perspėti, jei kas kur įkristume nepasiruošę kaip kokie „Guliveriai liliputų šalyje“. Kaip galima iš vis su tokiu žmogumi, kuris nori tave perspėti, kovoti? Krašte, kuriame vos ne kiekvieną žmogų sudarius tinkamas sąlygas galima pripažinti psichinių beviltiškai nepagydomu ligoniu? Karas vyksta, o aukos kankinasi beprotnamiuose. Neprisimenu, koks nuošimtis aukų, bet jis įspūdingai aukštas. Vis gi, reiktų pripažinti, kad ne taip baisu papulti į tautinę lietuvišką psichiatrinę ligoninę. Tačiau ir tai yra vengtinas dalykas. Geriau, nepykus, pasistengti aiškiau perduoti savo mintis.
Grįžtant prie pristatymo, deja, kitiems vėliau nežinia kokiems iš Klaipėdos atsiradusiems tvarkdariams, kuriems lyg ir nelabai būtų turėję rūpėti, kas vyksta NSO skyrelyje, juos labiau domino sapnai ar tikybos dalykai. Vienas berods buvo sagittarius (gal kiek ir iškraipau). Jam būtinai reikėjo užklijuoti etiketę „Pramanai“ prie Inkognito pasakojimo. Buvom nusiritę iki tvarkdarių karo, bet svetainės savininkė, nenorėjo nei vienos pusės palaikyti. Jauna mergaičiukė, nežinanti ką daryti, kai pešasi suaugę. Negavęs palaikymo, paprasčiausiai palikau svetainę, negalėjau ramiai žiūrėti, kaip atsibastėliai primetinėja savo tvarką.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 17:55:56
Tie ateiviai greičiausiai buvo iš kokios musulmoniškos šalies.
Norėčiau papasakoti kaip atsirado „Inkognito pasakojimas“. Pats vienas, kai niekam neįdomu ar esi nutildytas, sunku būtų savyje rasti sieną ir ką nors panašaus parašyti.
upelis.forumlt.com/t21-inognito-pasakojimas#23
Manau, šios svetainės savininko akimis atrodau labai negrąžiai, bandantis nuvilioti lankytojus. Man tokie dalykai nelabai rūpi. Gal mano svetainė ilgai ir nepratemps, nors niekam ji kol kas netrukdo. Tiesiog kai ką nors reikia rasti tokiuose dideliuose ir deja nepilnuose www.nso.lt archyvuose, norisi kažkaip truputį savaip viską susidėlioti ir kreipti į sau pačiam svarbius dalykus, o ne viską skaityti iš eilės, ieškant kruopelyčių. Pačiam nelabai norisi čia ką nors ne pagal tema rašinėti.

Meskos ausis vis dar gyvuoja 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 20:50:28
Ji ir yra šiandien pagrindinė inkognito tvirtovė. Surinkite Google Meskos ausyje ir patys galėsite lengvai į ją patekti, o Pokštininkas ypatingai joje laukiamas ir kviečiamas. Ten ir tavo serpo projektas dar gyvuoja.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 20:35:28
Daugiausia, nepatiklus žmonės, kai kas lygtais ir iš „Gyvo sapno“ užsukdavo. tai nedidelė svetainė buvo, su mažokai lankytojų.

2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 19:46:24
o kas ta meskos ausis buvo, kas rinkosi?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 08:51:32
Dar vieną nuodėmę to geradario norėčiau priminti. Jis pas save buvo paspendęs kažkokius spąstus ir per IP adresus norėjo atsekti kas lankosi jo perimtoje svetainėje. Ir net to neslėpė. Nesuprantu ar jis tikrai kvailas ar ten jau kaip vienas iš „skeptikų“ besijaučiantis tarp „savų“.

oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 08:47:42
Džiaugiuosi, kad kais kas iš „Meškos ausies“ atkeliavo į www.nso.lt
www.nso.lt/serpo/index.html
Ten yra ne tik neįtikėtinos žinios apie amerikiečių kareivių apsikeitimo programą su ateiviais iš Tinklelio Zetos, bet ir įdomus, mano galva, surinktas miegaliaus - Sleeper pasakojimas, bei policijos nušauto Kuperio pristatymas.
Šiek tiek apie pačią „Meškos ausį“.
Kai buvau kaip ir išguitas iš merdinčio „Gyvo sapno“ iš rsa išsiprašiau smėlio dėžę, kurioje įkūriau „Meškos ausį“. Gan neblogai viskas ten buvo, bet kartą kažkaip gal per automatinio slaptažodžio pakeitimo galimybę buvo kažkaip užblokavę man prisijungimą prie svetainės. Iš tikro gal ir nebeviltiška padėtis buvo bet kai nesupratau kas vyksta, o sėdėti ginantis per kiaurą naktį kažkaip pabodo. Kam ilgiau užteks kantrybės žaisti tuos kvailus žaidimus? Nemaniau, kad tai labai pavojinga – viską palikti kaip yra. Vis gi ant rytojaus reikėjo į darbą.
O kitą dieną, kaip supratau, mano vardu buvo prirašę labai daug šiukšlių,– serveris skirtas visai ne mano svetainiukei, gal nebegalėjo dirbti, nes buvo atmintis užpildyta visokių šiukšlių. Iš tikro ryšys su rsa buvo kaip ir nutrūkęs. Pats nušalintas negražiu būdu...
Buvo atsiradęs kažkoks slidus geradarys, kuris visada šneka labai aptakiai, vien dėl to man jis nepatiko. Gal ten ir daug mano darbo buvo įdėta. Gal ir įdomu būtų, ką pavartyti. Kažkada pasiūliau ištrinti mano nuomone kažką visai nereikalingo, tai tas slidus geradarys mūrų stojo, kad nieko negalima pakeisti – jam ten vos ne muziejus. Gal ir dabar gal yra kur jis pasileidęs tai kas liko iš „Meškos ausies“, tik jam gal įdomiau šunys ir jų veislės.

2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 13:57:24
Kai draugas bėdoje ir neturi pinigų, gal kitaip jis gali grąžinti savo įsivaizduojamas skolas? Priglausti trumpam, jei žmona išvarytų iš namų ar padėti susirasti kokį darbą ar maža kokios pagalbos iš draugo galima susilaukti, jei nežiūrėti į jį kaip į maišą pinigų.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 06:48:57
O pačiam paskolinus pinigus, virsti „skolų išmušinėtuoju“ labai nemalonu. Ir nepatinka kai tuo naudojasi gal netikri draugai?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 06:30:30
Ar nesmagumas peraugantis į Gėdą, taip darant?
Ar tikrai kaip Ala Pūgačiova dainavo: „Neturėk 100 rublių, bet 100 draugų?“

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 23:03:42
Dar gali būti kaltas ir miglos pūtimas į akis, kai nebesugeba tesėti savo duotų pažadų.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 23:01:29
O aš manau kitaip.

2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 22:36:48
priezastis visgi pinigai.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 22:31:55
Gal čia ne pinigai kalti, o pažadų nevykdymas?

2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 21:43:45
paskolink pinigu ar pasiskolink ir laiku neatiduok >) pamatysi.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 19:56:06
Ar tikrai „Pinigai viską gadina“? O gal tik santykius tarp žmonių? Gal patys žmonės dėl to kalti?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 16:00:05
Dar vienas žodis iš kišenės: paprastai, kai kas nors sakosi esąs skeptikas, omeny turi, kad yra nepatiklus.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 14:57:31
Aš kaip nelinkęs labai aukštai užkelti kartelės, „kultūristus“ ar „bodybuilder'ius“ būčiau linkęs vadinti persidarais. Persidariusiais – kažką su savimi pasidariusiais, kad kitiems gal net daro deramą įspūdį ar gal net kelia pagarbą.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 14:46:30
Automobiliai, lengvosios mašinos ar tiesiog mašinos, kai nėra tinkamų sąlygų, kelia dulkių kamuolius. Todėl norėtųsi vadinti juos dulkintuvais (ne apdulkintuvais), tačiau yra gal kitas neblogas žodis, kurio net išgalvoti nereikia: „savaeigis“,- nors ne daiktavardis, bet nesunkiai galintis juo apsimesti.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 14 d., pirmadienis, 07:19:31
Kraujas žmoguje kaip upė, kuria plaukiant galima pasiekti norimą ląstelę - uostą.

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 23:37:14
Ateiviams jis labai įdomus.

o taip. 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 23:36:12
Kraujas yra sudarytas iš skystosios dalies, kurią sudaro vanduo su įvairiomis ištirpusiomis medžiagomis, ir kraujo kūnelių.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 22:44:41
Jei kas žmoguje yra skysto – tai pirmiausia kraujas.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 22:43:05
Liūdnuti, ištroškęs, ar pats gertum iš tokio ąsočio?
Gal tiksių galima kaip nors paspartinti, pavyzdžiui kokia nors sau pačiam įdomia veikla? Gal nė nepastebėtum kaip pralėktų tie tūkstantmečiai. Kai laikas sulėtėja, laukiant, atsiranda daugiau laiko pamąstyti apie viską. Nors ne, ką nors svarstant gali nė nepastebėti kaip prašuoliavo valandos.

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 21:38:28
Sėdžiu, kažko laukiu, o ant sienos tiksi tiksius, skaičiuodamas sekundes, minutes, valandas, amžius ir tūkstantmečius... Sėdžiu, kažko laukiu, o tiksius varo laiką pro šalį...

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 18:29:44
Liūdnuti, gal ten ne laikas bėga, o sukasi aušintuvas?

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 18:23:20
Visus blogus darbus mes patys savo rankomis darome. Gal kartais ir ne savo noru, bet gi matom savo akimis, ką mes patys darome, galime gi ir patys atsikvošėti.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 17:55:56
Tie ateiviai greičiausiai buvo iš kokios musulmoniškos šalies.

tai ne avinai 2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 13:34:54
avinas-kur stumsi ten eina,pririšk prie kuolo- aplink vaikščios ,atrišk ir toliau suks ratą.Nuo namų toli neeina,pas tą pačią ,nors ir apipešiotą avį -sugrįžta (^0^)/

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 12:56:51
Avinų ir čia netrūksta >)

2015 m. rugsėjo 13 d., sekmadienis, 09:47:14
O gal paprasčiausias avinas?

2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 18:26:59
gal tėvas teroristas

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 15:29:23
Gal tėvas bėgo nuo vilko ir užsirovė ant meškos?

2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 10:23:12
Tėvas ne kapuos, bet pabegėlis, gelbsti tik savo kailį.
vaikai su motinomis palikti namuose.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 09:34:24
Geriau nei našlaičio renta, tėvas ne kapuos.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 06:34:36
Labai nenorėjo japonų karvedis būdinti miegančio slibino, Amerikos. Tačiau, gavęs savo imperatoriaus įsakymą pakluso. Slibinas pakėlęs sparnus atnešė Japonijai tokią dovaną: pora atominių kiaušinių ir numetė juos, pasekmės buvo beviltiškai sunkios.
Dabar vaizdelis gal kiek truputį kitoks susiklostęs: atskridę lėktuvai ir nuvertę trejetą dangoraižių išjudino piktų širšių lizdą.