Kvietimas pratęsti pasakojimą apie pagrobimą

Sveiki,rašau po ilgokos laiko pertraukos.Rugsėjo viduryje lankiausi 15 dienų atostogoms Ispanioje,kartu su savo žmona Danute.Kažkaip tikėjausi kad man kaip ir prieš4 metus ir vėl pasirodys nso,tačiau šį kartą jie pasirodė labai trumpai gal 30 sekundžių.Danguje atsirado straiga kažkokio tai trečio lėktuvo fragmentas-sparnai,kurie skrido vieni artėdami link mūsų ir kartu labai sparčiai kildami aukštyn. Nespėjus man net gerai susivokti kas čia vyksta jie tiesiog ištirpo danguje.

Gal gali papasakoti apie poštininką ką nors, iš jų pokalbio neatrodo, kad su rentgenu jie buvo vienas ir tas pats žmogus. Gal tau jis iki gyvo kaulo tau įkyrėjęs, tai tada nesvarbu. Naujasis rentgenas į tokį kaip prisimenu iš senų laikų nepanašus, gal čia vaikai šposavo?

Nesenei kovo mėnesį San Il aš ir Marli nutarįme pa–tikrinti man sugrįžusį atmintyje faktą kad 1974 metais mano pagrobimą organizavo vienas iš mano buvusių darbo kolegų. Kad jo pavardė yra Karla aš jau buvau atsiminęs senokai,tačiau niekaip negalėjau surasti kontaktų su juo. galų gale nusišypsojo sėkmė ir aš gavau info tiesiai į namus kad buvusios 1974 metais mano darbovietės veiklą tesia Kamesta,toje pat vietoje ir tose pat patalpose, Beliko man nustatyti fakta ar tikrai ten tuo metu dirbo tas pats asmuo tokia pat pavarde. Patekus į kadrų skyrių man pavyko pas inspektorę gauti jo adresą,kortelėje spėjau pamatyti, kad jis tuo metu augino 13 metų dukrą vardu Julija ir gyveno Kaune centrinio bulvaro gatvėje 3 namo 8 bute. Toje firmoje jis buvo įvardintas Kasla Jonas ir buvo įsidarbinęs nuo 1973 m. spalio mėnesio iki 1974 metų liepos 10 dienos. dėl pakeistos pavardėje raidės vėliau paaiškėjo kad buvo kalti praktikantai padėję iš senų knygų perkelti į kompo duomenis buvusius darbuotojus. Kas įdomiausiai jis ir buvo įsidarbinęs įmoneje fizinės mankštos metodistu,nors man jis sakėsi kad vukdo sportinio šaudymo trenerio pareigas. Taigi viskas kaip ir sutapo. Tik tiek kad jo vardas man buvo pasakytas kad yra bronius o firmoje įsidarbino Jono vardu. Įšsiaiškinau kad Jonas Karla realiai toks egzistavo ir dirbo Jūrų klube šaudymo sekcijos treneriu. O šitas asmuo įsidarbino brolio vardu ,matyt konspiracijai ne s kaip vėliau paaiškėjo mums trims nuvykus pagal minėtą adresą tame bute gyveno nuomininkai,kurie pareiškė kad nieko nežino apie šeimininkus nes šie gyvena užsienyje. Pabandžius pasiteirauti pas kaimynę ar ji pažinojo karlą tokį,ji atsakė klausimu ar ta kariškį kur grįždavo namo su uniforma? Bet čia kažkas grubiai ją įsitraukė į buto vidų ir šiurkščiai užtrenkė duris. po kiek laiko durys prasivėrė ir pasirodė kažkoks jaunas aukštas vyras kuris įdėmiai nužvelgė mus visus tris stovinčius laiptinėje. Aš dar norėjau su juo pratesti pokalbį ,bet jis užtrenkė dar kartą nemandagiai duris,tuo mūsų tyrimas ir buvo baigtas,tačiau aukštu aukščiau gyvenanti kaimynė buvo kalbesnė ir mums kai ką papasakojo apie jį,Kai išvardijau jo veido bruožus plaukus kad buvo garbanoti ir žemesnio nei aš ūgio,ji pasakė tikrai tai tas pats asmuo. Pasakė kad tikrai jo vardas ir buvo Bronius. Tai viską sustatė į vietas nes su Jonu Karla mes dirbome jūrų klube ir jo išvaizda buvo visai ne tokia.
Tyrimo reziumė: Bronius Karla dirbo mano darbovietėje po priedanga,jis buvo KGB karininkas. Jam matyt reikėjo aukos darbui su nežemiečiais ir ta auka atsitiktinai buvau pasirinktas aš ,nes kaip tik tuo metu darbinausi į hidrotechninę koloną ir ten su juo susipažinau. Šis tyrimo momentas ir tai kad tikrai mano kūne yra nežemiškos kilmės implantas akivaizdžiai įrodo kad tai buvo ne mano liguistos fantazijos vaisus bet apgalvota ir kryptinga sovietinės kgb ir nežemiškos civilizacijos organizuota ataka prieš laisvojo pasaulio piliečius.

Senais laikais buvo labai įspūdingas prancūzų pieštinukas. Kai įvyko kažkokia nelaimė ir nevaldomam laive likęs vienas senelis niekaip kitaip negalėjo padėti savo anūkams likusiems laukinėje planetoje. Jis tik per ryšio priemone galėjo raminti vaikus, patarimais stengtis padėti išgyventi bei gera suvaidinta nuotaika bandyti įkvėpti norą išgyventi laukinėje gamtoje.

Man neatlaikius spaudimo ir pasitraukius, kaip matau, atsirado kitas pokštininkas, kuris kaip draugas stengėsi tave palaikyti tavo tinklo kovose, ir kurios man niekada nebuvo įdomios ir jų nesekiau. Gal nevertėtų nurašyti tokio ištikimo draugo. Kai minėdavai, kad esi ne vienas, gal turėjai omenyje pokštininką užpildžiusio žiojėjančią spragą savimi bei jo draugus rentgeną bei jietį, kurie gali būtį blankios praeities šešėliai ar atspindžiai, nors jų akimis viskas atvirkščiai.

Aš ten likau tik pokštininko atspindžiu, iš kur man žinoti kas jis per vienas. Tokio gabaus beždžionės dar neteko regėti. Net pažadėjau nebesinaudoti pokštininko vardu. Kaip lietuviai sako šventa vieta tuščia ilgai nebūna. Vis vien man ten užtektų ir baltai žydinčio dilgėlės vardo. Jei nesinaudosime vienas kito vardais, gal pavyks taikiai sugyventi.

Sveiki,kas čia esate. Jaučiu kad mums teks čia dažniau  lankytis besislepiant nuo gudrių lapinų ir lėtapėdžių meškinų. Kas ten pokštininko vardu rašo dabar Nso.lt skiltyje?

Atkelta iš meškos ausyje.

Re: Ir vėl puola

inkognito » 2015 Lap 12 10:37
Sveikas Pokštininke,smagu ir vėl tave matyti po tiek metų,juk mes abu patys pirmieji užsiregistravome Meskos ausyje... Ir man visai nesvarbu ar tu Jietis ar Rentgenas ar Nejietis ar trys viename....Čia internetas . Pripažink kad buvo miela bendrauti forumuose,kur visokie save protingais laikantys mulkiai puldinėjo ir visaip siekė įžeisti mane už mano jiems papasakotą tiesą? Manau kad saugumas čia tikrai kišo savo purvinus ir kruvinus nagus,nes tokie liudytojai jiems kaip aš labai neparankūs. Dar apie 1975 metus kai Garliavos poliklinikoje man išėmė implanta iš nosies ertmės tas daktaras laikė mane kabinete kol neatvyko kažkokia tai ponia su popieriaus lapais ir dėžute antspaudams man nuimti pirštų atspaudų,paliko kažkokį tai telefono numerį kuriuo prašė paskambintiu kai aš kažką tai atsiminsiu...Jų nelaimei atsiminti pradėjau tik apie 1990 metus kai sovietų imperija jau skendo tarsi Titanikas į laiko ir erdvės glūdumas. O tada labai piktinausi kad varžo mano žmogaus teises ir kaip kokiam nusikaltėliui nuima pirštų atspaudus,paklausus kodėl to reikia ji man trumpai atsakė kad jeigu aš ką nors jų nurodymu padarysiu blogo,iš karto paaiškės jų pikti kėslai.
Visus galiu užtikrinti manasis kontaktuotojas dar nepasirodė nei čia nei Nso.lt puslapiuose. O žadėjo... niekšelis maždaug po 40 metų,aiškino kad pas mus tada atsiras ir jau bus išplėtotas internetas. Aš dar pagalvojau tada , kad kažkas bus panašaus į šiais laikais nuolat spaudoje valkiojama žodį internacionalinė pareiga ir taip toliau. O kas tas per internetas bus man taip ir nepaaiškino,kad bus išplitę elektroniniai įrenginiai, kad paprasto mokinuko planšetinis kompas ,telpantis į Kišenę ,bus tūkstančius kartų galingesnis už tuo metu Nasa ir Pentagone turimus superkompiuterius užimančius gabaritais penkių aukštų pastato dydį.Aišku tada mane gabenantis erdvėlaivis spėriai artėjo jau prie žemės ir jam ne pokalbiai su manimi rūpėjo. Dar prisimenu paskutinius patarimus vystyti tai ką esu pradėjęs paauglystėje, -aviacinį modeliavima ir kad pasieksiu toje srityje tikrai neįtikėtinų dalykų. Dabar pažvelgęs atgal turiu pripažinti, kad jis buvo teisus,sukūriau ir ištobulinau tokias technologijas kokias anuo laiku būčiau pats pavadinęs nesamone ir kad to niekaip negalima padaryti. O mane jis pasakė ,kad pats susirasiąs to mįslingojo interneto pagalba...
Manau kad patys įdomiausi laikai man ir mums dar yra prieš akis...

Inkognito, gal rastum laiko ir pratęstum savo pagrobimo pasakojimą, kuris įdėtas nso svetainėje, čia tau niekas netrukdys, nes į čia galima pakliūti tik su pakvietimais. Trečioji yra Aleis, su kuria minėjai norėtum pabendrauti.