Iš išorės žvelgiant tai kažkas nuostabaus spindinčio geltonai, gal net kiek žalsvokai. Kūnas pagal kraštus sprendžiant turintis galvą, rankas... kažkas panašaus į žmogų, tik mažesnio ir visas kūno paviršius spindintis vienoda jau mano minėta spalva. Jai galima pasijausti uždaru drabužiu, be kurios tikriausiai atsidurtum į nepavydėtiną padėtį, nors gal ir galima kaip kokiai kaliausei vietoj sielos prisikišti šiaudų.
Su siela trumpai pabuvau kaip mažytis jos taškelis, kad galėčiau susigrąžinti ją į save kaip uždarą drabužį – nepatiko man taip kaip jis jautėsi, man pačiam labai nepatinka beviltiškas aukos jausmas, juolab kad buvau ją apsiėmęs saugoti kaip savo kūną ir užmigau, kai to nebuvo galima daryti...
Savo kūne išsisukinėdamas pasislinkęs gilyn į save gal net gali netyčia pažvelgti į savo sielą iš vidaus, tarsi nematomo ar permatomo paviršiaus blausioje baltos šviesos aplinkoje su tarsi pilkai pažymėtu veidu... Nepasiekiamomis akimis, per kurias gal net galėtum pažvelgti savo kaip uždaro drabužio akimis į mus supanti pasaulį.
Aš savo sielą laikau laisva – ne savo nuosavybe, kurią galėčiau pardavinėti ar elgtis su ja kaip šauna į galvą.
Su siela trumpai pabuvau kaip mažytis jos taškelis, kad galėčiau susigrąžinti ją į save kaip uždarą drabužį – nepatiko man taip kaip jis jautėsi, man pačiam labai nepatinka beviltiškas aukos jausmas, juolab kad buvau ją apsiėmęs saugoti kaip savo kūną ir užmigau, kai to nebuvo galima daryti...
Savo kūne išsisukinėdamas pasislinkęs gilyn į save gal net gali netyčia pažvelgti į savo sielą iš vidaus, tarsi nematomo ar permatomo paviršiaus blausioje baltos šviesos aplinkoje su tarsi pilkai pažymėtu veidu... Nepasiekiamomis akimis, per kurias gal net galėtum pažvelgti savo kaip uždaro drabužio akimis į mus supanti pasaulį.
Aš savo sielą laikau laisva – ne savo nuosavybe, kurią galėčiau pardavinėti ar elgtis su ja kaip šauna į galvą.