Atsipeikėjau sapne visas laimingas skriedamas kojomis nesiekdamas žemės link džiausmingo susitikimo. Buvau baltai apsirengęs ir ilgais plaukais. Tai buvo trumpa akimirka. Tada atsiradau ant sukalto medinio tiltelio į upę. Jo gale sėdėjo nuo manęs nusisukusi moteris raudona suknele, o aš stovėjau ir žvelgiau į tekantį drumzliną vandenį. Ji pradėjo sakyti, kad purviname vandenyje kažkas nuplaunama, bet aš jos neišklausiau iki galo ir įvirtau į vandenį. Mano glėbyje atsirado moteris su baltu maudimuku, šalia plūduriavo plaukiojimo lenta (tikriausiai, plastmasinė). Kadangi mano abi rankos buvo užimtos, liepiau merginai paimti tą lentą, o pats ta keista upe nuėjau tolyn. Pagal jausmus lyg vandens ir nebuvo, nebuvo jokio didelio pasipriešinimo, tik blauzdomis jaučiau tekančio vandens srovę.
Tiesa, pasakius aš greitai pavargau, nors nepasakyčiau, kad moteris buvo sunki. Pagalvojau, būtų neblogai ant kokio kelmo ją pasisodinti. pajutau poros akimirkų pauzę, kai kažkas sujudėjo aplinkui, jaučiau tai savo kūnu, o tada pamačiau ant kranto kelmą. Ant kurio pasodinau gražią merginą. Aš iš arti pažvelgiau į jos akis ir man pasirodė, kad jų nėra, o tik dvi mažos skylutės, jutau, kad mano pačio akys lygiai tokios pačios. Dėmesį nukreipus į save, žvilgsnis nuslydo žemyn ir jos rankose pamačiau dirbtinį penį. Ištraukiau jį iš jos rankų ir norėjau jį apžiūrėti, tik gretai iš manęs jį atėmė nepatenkintas kažką zyziantis nežmogus. Tas daiktas buvo baltas, gal net skaidrus ir iš plastiko, pasirodė keistai siauras ir nelabai didelis bei minkštas.
Tada virš galvos pamačiau "kelio ženklą", parpasčiausią raudonais kraštais trikampį, kuriame buvo pavaiduota porelė tokioje pozoje, kad negalvodamas interpretavau, jog čia nebloga vietelė pasimylėti. Nelabai žinojau nuo ko pradėti, tiesiog pasilenkiau ir pradėjau būčiuoti jos dešinį kelią. Nelabai man sekėsi tai daryti, nes visąlaik kvatojau, o ji nuostabiai šypsojosi. O tada užplaukė aistros banga, ir nieko negalvodamas bandžiau nuplėšti jos triusikėlius, tris kartus juos nuplėšiau, o tie triusikėliai kažkaip akimirksniu magiškai sugrįždavo atgal. Viskas įvyko labai greitai, kad ir koks ten būčiau užsisukęs, vis gi supratau, kad čia kažkas ne taip. Stovėjau ir bandžiau sugromuluoti mintį, išreiškusią mano nustebimą, išspaudžiau tik vieną žodį "ragana". Tada jau mano minėta poros akimirkų pauzė su kažkokių aplinkos sujudinimu aplink, Ir nustebęs išgirdau kaip man už nugaros iš dešinės pusės kažkas šaukia mano žodį "ragana", neabejotinai ta moteris, norėjo, kad ragan būtų sučiupta, bet aš nustebęs žiūrėjau į ją, toks jausmas kad ji buvo įėjusį pro viršuje suapvalintas duris į kažkokį mūrinį rūsį. Apranga priminė viduramžiais Europoje nešiotus tarnaičių, o gal eilinių moterų rūbūs; kairėje rankoje aukštai iškėlusi laikė kažkokį šviesos šaltinį, greičiausiai, deglą. Ir aš pabudau.
