2015 metų rugsėjis

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis, 06:17:33
Yra ar buvo toks klaikokas Kali kultas Indijoje. Moterys-kovotoja, renkanti priešų galvas. Kūnai-kombinezonai subjauroti gal net neatstatomai, bet svarbu gelbėti taškus galvose. Patiems visai nereikia atnašauti ir lieti kraujo, manant kad taip įsiteiks Dievams. Iš tikro, jei kokie Amerikos žiniai belaisviams išpjovę širdis rodo jas Saulei. Kitai pusei iš Siaubo sulėkus į aukščiausius medžius, gal ir pavyksta kažkaip pasijudinti, kad tą beprotį apmalšinti. Neaišku, ko jam ten reikia lietaus ar dar ko. Nereikėtų šokdinti Jūs supančio pasaulio, Dievo, kad ir kokie jūs ten svarbūs ar galingi bepasijustumėte.
Grįžtant prie Kali, ar tai kas joje yra mažyčio taškelio, drąsios kai nebijo baltaodės moters. Ji labai daug prisidėjo prie to, kad galėtume laikyti Apokalipse praeitimi į kurią lengva sugrįžti, bet geriau stengtis eiti nauju niekam nežinomu, dar nepramintu keliu. Mes visi kartu, kamuojami praeities košmarų sapnuose ir visi kiti, kurie apie tai nieko nežino, kurti savo pačių dabartį, įtakojančią ateinančių kartų ateitį.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 22:35:04
Mane domina neįprasti man pačiam lietuviški žodžiai, būtų labai smalsu sužinoti kokiame krašte vietoj žodžio „mintis“ smagiau būtų minklė. Minkliojimas – nuostabus žodis ir dar taip aiškiai paaiškintas su alaus pavyzdžių. Kažkaip susidomėjau mūsų kalbos istorija, jei jau žemaičių kalbai gal artimesnė būtų prūsiška tarmė. Gal toks žodis kaip minklė galėtų priminti šaknis, iš kokios genties kilęs žmogus. Yra žmonių, kuriems nelabai rūpi juos atskiriančios lietuvos-latvijos sienos gal juos traukia bendra kaip vienos genties, gal jotvingių praeitis. Jie gal gali greitai sulatvėti ar sulietuvėti, kaip, pavyzdžiui, Žeimelyje visi išmoko latviškai kalbėti, kad nenutrūktų ryšiai po sienų perkėlinėjimo pasitelkus anglus į pagalbą.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 22:13:17
Manau, chemikai truputį per gyliai sukišę nosis į medžiagų sudėtis.
Ne molekulės yra mažiausios skysčių savybes išlaikiusios medžiagos, bet tokios dalelės, kaip, pavyzdžiui, snaigės ar lietaus lašai.
Kai yra kažkas mažiau, gali įvykti nuostabių ir nesuprantamų dalykų, maža srovele balinant kavą, skysčiai nesilieja į puoduką, o nuteka indo paviršiumi, kai blaiviai mąstant jis turėtų nukristi tarsi nuo lubų žemyn, nesuprantant kokia jėga laiko nutekantį skystį iki žemiausio indo taško, kur pradeda kauptis mažiausia vandens dalelė, lašelis ar lašas, kad galėtų atsiskirti ir nulašėti.

Oropilis kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 21:04:41
Apokalipsė jau praeitis.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 20:34:34
Kažkaip net nepagalvojau, šiandien „911“ rugsėjo vienuoliktoji – metinės kai daugybė nekaltų žmonių pražuvo Amerikoje. Kažkaip gal reiktų juos pagerbti, gal kokia „prisiminimų minute“, bandant prisiminti kur buvote ir kaip jautėtės pirmą kart išgirdę apie šią šiurpiai įspūdingą blogąją prasme nelaimę.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 20:25:02
Tiesa, kai jūs spaudžia iš visų pusių, gal galėčiau pabandyti jums duoti tokį patarimą. Apsimesti, kad jūsų nėra, nekreipti jokio dėmesio į tai kas vyksta viduje. Gal paprasčiausiai reiktų labai daug miegoti, kitą pusė to labai nemėgsta, nes sukrenta į peklą, baisius sapnus, kuriuos kartu matote. Tiesiog reiktų niekada nepamiršti pačio savęs ir neužsikrauti per didelės, nepakeliamos sau naštos, kažkaip blaiviau vertinti savo pajėgumus.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 20:01:30
Aš apie apsėdimus nieko nežinau, pats vengiu bet kokių sandėrių. Kai net nesuprantu kas yra siela? Dabar, tiesa, suprantu ją taip, be jos būčiau kaip kostiumas į kurį gal ir galima būtų susikišti kokių „šiaudų“, bet manau būtų nepavydėtina padėtis. Aš toks kaip laisvės šalininkas laikau ją laisva - ne savo nuosavybe, kurią galėčiau pardavinėti. Manau, savo pusėje mano pareiga būtų jai padėti išvengti bet kokių žabangų. Jei reiktų būtinai išsiskirti gal ir galėčiau trumpai pabūti su siela kaip jos mažytis taškelis, bet tikrai būčiau kvailas jei pamirščiau pats save kaip kostiumą ar kūną.
Dėl baisybių ir košmarų gal kiek galėčiau kiek visus apraminti Pirmasis ir vienintelis (susidūrusiems su kita puse tai kaip ir savaime aišku) atominis karas jau pralaimėtas, ten pakliuvus reiktų stengtis išgelbėti kuo daugiau žmonių ar paprasčiausiai išgyventi. Apokalipsė visomis kryptimis praūžus ne viena kartą, reiktų plačiau žiūrėti, tai liestų netik mūsų visatą, kurią matome pakėlę akis į žvaigždėtą dangų. Viskas laikosi ant plonytės gijos. Pasauliai daugybe kartų sugriaunami ir šiek tiek perstatomi, stengiantis, kad niekas nieko nepastebėtų, nekeltų panikos, o visi ramiai gyventų ir išgyventų.

S. 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 19:33:33
laba diena turiu svarbu klausima buvau apsestas jupiterio planetai dirbantiems zmoniems ir nuo to laiko suzinojau baisiu dalyku noriu paprasyti pagalbos nes nezinau i ka kreiptis niekas nieko nezino kaip apsisaugoti nes toki kosmarai kamuoja kad nezinau kur detis kankina ir zaidzia kazkas pries tai vos gyvas likau tai ne juokas kai atsisakiau jupiterio talismano ir ju dovanos kaip jie vadina ir cia labai pavojinga kalbeti galvoti nes jis mintis skaito kazkas tokio nezinau kaip detaliau paaiskinti as pats gerai nezinau aciu uz atsakyma. dar noriu pasakyti kad naktimis per sapnus kalbasi su manim rodo apie zemes galesia nori kad dirbciau jam niekap nezinau ka daryti kai meldziuos juokesi per sapnus dabar nebegirdziu tik per sapnus kankina nezinau ka daryti reikia pagalbos

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 19:38:31
Vokietija, kaip nugalėtas, nekenčiamas priešas, iš kurio buvo atimta Prūsija ir kas liko suplėšyta į dvi dalis, gal jau sumokėjo visas savo skolas ir jai galima būtų atleisti ir grąžinti Prūsiją ar kas iš jos liko Kaliningrado sritį. Manau, būtų puiki tos teritorijos šeimininkė.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 19:30:58
Aš nesu tikras, ar tai nėra iš musės padarytas dramblys. Jei kokiems klajokliams reikia persikelti į Serbiją, kurį gal net ne Europos Sąjungos narė – tai lyg ir nereikėtų sudaryti jiems jokių kliūčių.
O šiaip visokiems pabėgėliams nuo priespaudų bei išnaudojimo gal tiktų, plačiau žiūrint, Kaliningrado sritis. Kai nežinojo kaip su ją pasielgti, Rusijai jos valdymas buvo perduotas 50 metų, kurie jau praėjo. Gal net kokį tarptautinį susirinkimą vertėtų surengti, būtų gal kažkas panašaus į Jaltos konferencija.

To oropilis 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 19:15:09
Ką galvojat apie imigrantus ??? Gal vyriausybės gavo įsakymus iš ateivių Labai viskas miglota. Viskas labai staiga.

2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 19:10:10
O už avino ragų " vilkų ir avelių vaikai" turėtų už ko laikytis<D

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 18:48:02
Eilutį, manau kad pats kankiniesi, o ne pro šalį prabėgdamas laikas.
Dabar, kai maždaug aišku, kas yra kas. Gal avinams reiktų prisistatinėti vedliais, nebeatrodytų taip pašaipiai iš šalies. Pavojaus atveju, avių kaimenė bėga paskui savo vedlį „aviną“. Gal nieko tokio, jei vienoje kaimenėje būtų keli avinai? Vienos avis paskui vieną aviną, kitos paskui kitą bėgtų į skirtingas puses. Jei būtų koks sutarimas tarp vedlių, gal vieni kitiems galėtų padėti praeiti savo jėgomis neapeinamas nepažįstamoje teritorijoje žabangas.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 18:15:25
Kaip sau prieštaraujančiame, nesilaikančiam savo pačio patarimo, posakyje „Niekada nesakyk niekada“, gal užtektų paprasčiausio „Nesakyk niekada“.
Ar jei kas neaišku,truputį mandriau „Nevartok žodžio Niekada“, „Venk kam nors pasakyti niekada“.
Taip ir su perdėjimais reiktų būti atsargesniais, kad neįsikalbėtumėt pačios sau, kad „Visi vyrai yra kiaulės“. Reiktų vengti apibendrinančio žodelio „visi“.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 17:43:00
Norisi prisiminti išgėrusio, su besipinančiu liežuviu Fėdios pamokymą studentui iš Šuriko nuotykių.
„Su žmonėmis reikia nebūti tokiais griežtais, o į klausimus žiūrėti plačŠiau.“ rusiškai sakant šire, Fėdiai gaunas kažkas panašaus į širšė.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 17:30:02
Ačiū, kad padėjote susigaudyti. Kažkaip apie tai net nepagalvotum spręsdamas amžiną klausimą, ar ten avis, ar vilks pasislėpęs po avies kailiu.

2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 16:02:11
Žinai, čia daug mėtytų ir vėtytų avelių, bet daugiau avinų su ragais.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 11 d., penktadienis, 00:35:17
Geltonasis eilutė, įskiepyta gulsčiai iš pietų pusės obels šakelė kriaušės didelėje šakoje gali prigyti ir ilgai palaukus gal net užaugtų obuoliai.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis, 20:47:54
Jei tokį Dausono tuščiavidurį rutulį sulipdyti iš Miobijaus persuktų įr suklijuotų juostelių, eidamas viena kryptimi ir grįžęs atgal iš kitos, gal net nesuprastum, kad buvai ant tokio tuščiavidurio rutulio paviršiaus ir išorinėje ir vidinėje pusėje. Būtų visai nebeaiškų kaip susigaudyti, ar esi ant tokio tuščiavidurio paviršiaus išorinėje ar vidinėje pusėje.

Oropilis, kaip persidaras (vietoj mėtytos ir vėtytos avelės) 2015 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienis, 20:20:31
Nusprendžiau, kitaip prisistatinėti: mano mąstymas gali būti truputį neįprastas. Kuris pasidarė tokiu netyčia, tyrinėjant save, pagal graikišką pamokymą „Pažink save“ vietoj lotyniško „Neužmiršk, kad mirsi“. Tai kas gavosi man patinka, gal net galėčiau tai įvardinti lakiu mąstymu, nusižiūrėjęs nuo „lakios vaizduotės“.
Norėčiau iš mokslo pusės pažiūrėti į kvailai juokingai (komiškai) ar beviltiškai protingai (tragiškai) atrodančius vaizdinius (scenas iš filmų).
Tačiau pradėčiau nuo Dausono uždarų paviršių (Dausono sferų). Kas nelabai mėgsta išgalvotų knygų mokslinę kryptimi (fantastikos), gal net nėra girdėję, kas tai yra. Įsivaizduokite, labai toli mokslo kryptimi pažengusia rasę ir apgaubusią savo žvaigždę uždaru paviršiumi (kaip sfera žiūrint iš vidaus, kas išorėje nelabai svarbų) Kaip žmogus jaustųsi ant tokios paviršiaus? Bet kuria kryptimi eidamas tiesiai, visada sugrįžtų atgal iš priešingos pusės ir niekaip nesuprastų, kas čia per monai.
O dabar pažiūrėkime, kaip tai pažaista su mažais Dausono uždarais paviršiais šiuose vaizdiniuose (tai kas nufilmuota) (scenose iš filmų):
1961 metais kvailai juokingame „Degtindariai“ – bailys su milžinišku naminės degtinės buteliu įkrenta į rūsį, ir išlipa į tą patį kambarį iš palėpės. Nieko nesuprasdamas prisijungia prie savo sėbrų: patyrusio ir netikšos,– ir kartų žiūri kur jis pats ten pats nukrito-nulipo.
„Matrica“. Neo pakliūna i požeminio traukinio stotį, bėgiais išbėga į dėšinę ir greitai grįžta atgal iš kairės. Tad sėdęs ant suoliuko sulaukia traukinio.
„Švilpiko diena“ veikėjas pakliūna į vienos besikartojančios dienos „nelaisvę“.
Tokioje sferoje gali būti beviltiškai nuobuodu ir norėtųsi kuo greičiau išnešti iš ten sveiką kailį. Tačiau, ką jūs ten bedarytumėt, galite susilaukti netikėtų pasekmių. Kaip įrodymą siūlyčiau įsivaizduoti vaiką nedideliame skaidriame tuščiaviduriame rutulyje, kuris ridinėjasi vandens paviršiumi – taip pramogauja užsienyje vaikai.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis, 20:26:20
Keista, sanskrite, graikų, anglų, rusų, lenkų, vokiečių kalbose yra po tris gimines, o va tolimoje Prancūzijoje kaip ir pas mus ar latvius tik dvi. Ieškojau, kiek italų ar lotynų kalboje kažkaip nepavyko to rasti. Lyg varpais skambėjo, kad lotynų kalboje irgi 3 giminės.
Pas šiauriečius Suomius gramatinių giminių iš vis nėra, pas švedus yra kažkas panašaus į dvi gimines, bet ten lyg ir ne giminės. Visai neaišku pagal ką žodžiai rūšiuojami (reikia tik įsiminti).
Ir dar tikrindamas, kiek latvių kalboje giminių, užsiroviau ant prūsų kalbos skirtumų nuo latvių ir lietuvių kalbų. Man tie skirtumai labai neša į žemaičių pusę. Va, mokomi mokyklose, kad prūsai išnaikinta tauta, ji pati gal tuo įtikinta, o štai dabartiniai žemaičiai gal yra tai kas liko iš prūsų. Gal aukštaičius iš Gūdijos lietuviški miestai, atsiradę Vytauto pastangų dėka, iš tamsių girių sutraukė. Ir keista būtų pamiršti posakį: "Šventa vieta ilgai tuščia nebūna".
Daugiau apie kalbas čia neberašinėsiu, paskutinis pasispardymas.
Analitinis - kratininis mąstymas, kalba, pažinimo būdas ir t.t.
Sintentinis - apjungta kalba, mąstymas, turint bendra vaizdelį prieš nosį, pasiekus neįsivaizduojama tolybės viršūnę. Čiau, braškės - toks vaikiškas atsisveikinimas.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis, 18:03:43
Atsiprašau, Geltonasis eiluti.
Gal taip galiu suprasti, kaip pas prancūzus atsirado dienos ir dieniai.
Paprastai pas juos būna kaip ir pirmadieniai, bet kartais ir dienos, o dar girdėjus varpus skambant apie tai, kad Napoleonas bandė įsivesti dešimtadienius vietoje savaičių savo šalyje...

Oropilis 2015 m. rugsėjo 9 d., trečiadienis, 17:57:11
Aš kaip mėtyta ir vėtyta avelė
geltonajam eilutei.
Aš gal bandyčiau aiškiau, mano galvą, užrašyti taip.
Teisminiai nesusipratimai: leidimas suimti pabėgusį S. Rachinšteiną gautas. Nors pabėgėlio gynėjas prisipažino, kad su savo ginamuoju bendrauja ir žino kur jis yra, tačiau dėl to nėra kaltinamas.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis, 19:25:25
Ir tikrai nuoširdžiai atsiprašau dėl netyčia taip negražiai lietuviams iškraipyto žodžio „Biblija“. Gali net pasirodyti, kad net tokia šalis yra apie kurią nieko nesu girdėjęs. Kažkaip ir Graikija, man buvo pavirtusi į Grikiją, bet laiku pastebėjau šią klaidą.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis, 18:50:30
Su tais dauginimais prisižaidžiau – vos nenugriuvau nuo kėdės. Net nesuprantu, kaip pamiršau ištrinti netinkamus žodžius.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis, 18:30:27
Man tikrai patiktų jei kas nors prisijungtų ir pažaistų kartu su manimi, galvojant kaip išvengti svetimžodžių, ar kaip suprantamai be didelių pastangų lietuviams versti iš anglų ar kokios rusų kalbos. Iš kitų kalbų iš manęs būtų menkas pagalbininkas, nes tiesiog esu per žalias.
Nelabai norėtųsi šio forumo paversti tokių žaidymų vieta, paprasčiausiai, jis kitokioms temoms skirtas.
Ir forume iš tikrųjų man net nelabai aiškų kaip reiktų bendrauti. Paprasčiausiai, kaip kokiam Haidparke atsistoti ant savo atsineštos dėžės ir išsilieti, kas širdelę spaudžia, o po to ramiai pasišalinti. Ar kaip kokiame Seime ar senovės Graikijos forumuose tartis ir spręsti kokius nors svarbius klausimus. Net nelabai aišku, kaip elgti kai tokia tematika siaura, gal net kaip kokiuose anoniminių alkoholikų klubuose? Tik vietoj „aš alkoholikas“, prisistatyti, pavyzdžiui: aš esu vilkas-pilkas, paprastas avelė, o gal net piemuo, norintis kad išsilaksčiusios laisvos avelės, nepapultų į blogas letenas ar įtakas. Aš nenoriu nieko įžeisti, bet iš atgarsių sklindančių per Bibiją: kunigai kaip piemenys, ganantys tikinčiuosius-aveles, padedantys joms susigaudyti šiame neaiškiame ir gal kai kam labai niūriame pasaulyje.
Aš pats save visgi laikyčiau vėtyta bei mėtyta avele, kuri gal ir galėtų užaugti iki kokio piemens, bet tuo visai nesinorėtų imtis. Gal ir teko man susidurti su kai kuo nepaprastu, kai kas tarsi ir galėtų sustoti gražiai į savo vietas, tik mano gražus vaizdinukai gali būti labai trumpalaikiai. Kai pačiam po nuostabiausių gražiausių paveikslų susidėlioja išvirkščia jų liūdna ir visai nepatraukli pusė – darosi labai liūdna, ir kai nėra jokio palaikymo ar jėgų grįžti atgal, tenka priimti viskas kaip yra. Gal pasisektų, trumpam gauti pailsėti ir žygiuoti kaip kokiam įsivaizduojamam bet neabejotinai tikram robotui įsivaizduojam bet neabejotinai nuostabiame tikrame pasaulyje, kuriame studentai dalyvauja keisčiausiose lenktynėse, ar koks sutiktas jaunas žmogus tiesiog daro kažką, kad išmoktų kvėpuoti vandeniu. O pats kaip laisvas robotas gali įvertinti: <<Достойная цель>> - kas reikštų (neprisimenu kokio tikslaus lietuviško atitikmens) pagarbos vertas užsiėmimas, vertas paramos. Tarsi pamirštamos lenktynės į kurias esi įtrauktas ir nori prisidėti ar kažkaip pagelbėti tokiam mažam bet nuostabiai drąsiam ir savarankiškam vaikinukui.
O mano žaidimo aikštelės adresas: <<Достойная цель>> upelis.forumlt.com/t20-3-nostalgija-keistinas-liudesiu#22

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 18:59:52
O gal gražiau ir tiksliau būtų: „Ten privalo nelikti jokių neužbaigtų žiedų“? Su mintimi, kad visi pradėti darbai privalo būti iki galo padaryti ir gal net geriau būtų, jei tai būtų padaryta vakar. Yra toks nelabai gražus viršininkų būdas versti pavaldinius plėšytis negailint savo jėgų. Čia tas „privalo“ man truputėlį rėžia ausį.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 17:54:43
Jei atvirai, aš pats sau anglų kalbą įvardiju kaip laiko keliautojų kalbą. Toks mažytis nesusipratimas su unmade, tik truputį pagrįstų mano tokią keistą nuomonę. Niekad nekeliavusiam laiku žmogui į galvą niekaip netilptų mintis kaip kas nors jau pagamintas gali tapti vėl nepagamintu.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 17:34:27
Dar šiek tiek pasvarstymų apie patį žodį "unmade". Jei burtininkas tame kūrinyje būtų galėjęs keliauti laike, puikiai tiktų vertimas „nepagamintais“. Kažką padaryti, kad įvykių seka, nusirutuliojusi iki žiedų pagaminimo, būtų atšaukta. O žiedai taip ir liktų tik vaizduotės vaisiumi, nepagamintais.
Dabar nusileiskime ant žemės: kas gali būti pagaminta, tas gali būti išardyta. Gal net sunaikinta, nors iš mokslininkų žinome, kad viskas tik pakeičia būvimo būdą, tad saugiau būtų versti išsklaidyta.
Tad versčiau „Nepagamintų žiedų ten neturi būti...“ ar truputį griežčiau „... privalo nebūti...“

Įdomu 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 17:19:42
O šis variantas?
No unmade rings must be there...

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 17:04:25
Aš taip gerai nemoku anglų kalbos, nesu tikras ar kas jums nepatartų rašyti visiems lengvai suprantamai, t.y. ne painiai, pavyzdžiui,: "Rings must be made". Nors pačiam gal ir smagu būtų taip pažaisti. Tikrai ne ten padėjus žodelį no lyg ir galėtų keistis sakinio prasmė: ar žiedus nebūtina išlydyti ar žiedų tiesiog negalima išlydyti.

Pereklė 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 16:45:59
Tada dar yra variantas:
Rings must be not unmade

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 16:43:02
O gal dabar pataikysiu: „Žiedai privalo nebūti išlydytais"?

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 16:38:50
Iš tikro apie prancūzus ne daug žinau, gal ir pas juos paskelbta raganų medžioklė dvigubiems neiginiams. Tik kad mes žiūrime į savo daržą, kuriame galime, jei kas neaišku pasitikslinti ir niekas mums už tai per galvas neturėtų duoti. Prisipažinsiu, mano pirma mintis buvo, kad paėmėt vertimą iš anglų kalbos, t.y. rėmėtės to sakinio vertimu į anglų kalbą, o po to išvertėt į lietuvių.
O dėl žiedų, jau keblumų kelia pats žodis unmade, daug nesukdamas dėl nieko galvos versčiau taip „Žiedai neprivalo būti išlydytais“, kaip ir išvengčiau dvigubo neigimo. Tik yra toks jausmas, kad norėta buvo angliškai pasakyti „Žiedai privalo būti neišlydytais“?

Dedeklė 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:49:04
Dadėsiu angliškąjį: "„Rings must not be unmade“ - išverskite...

Le Français 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:44:37
"Aš nevalgau nieko" - jau du neiginiai ... kalbėjome apie vieną neiginį - pateikiau pavyzdį, kai jo prasmė yra netgi teigiamoji...

Le Français 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:42:44
Aš išverčiau kūrybiškiau - bet kaip pasakytų kaimo bobutė -
"Mano anukėlis nieko nevalgo, - tik bulvytes ir picas"... Visi tie variantai suteikia šiokį tokį atspalvį prasmei...

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:41:25
O gal gražiau būtų, „Aš nevalgau nieko, išskyrus bulvytes ir picas.“

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:38:46
Žinoma skirtumas yra tik aš versčiau kitaip: „Aš nieko kito daugiau nevalgau tik bulvytes ir picas“

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:35:42
Kai jau pradedu rašyti nebegaliu sustoti, vis reikia pasitaisyti: un-, žinoma, yra ne priesaga, o priešdėlis.
Prie to pačio, dar tokia mintelė buvo, gal lietuviams reiktų neigiamuosius sakinius žymėti kaip kokius klausiamuosius, tik ne sakinio gale, o pradžioje. O gal net kaip ispanų kalboje klausiamuosius sakinius: ir pradžioje ir gale? Kas įdomu, tokio sakinio priekyje ispanai rašo apverstą klaustuko ženklą ir sakinį pradeda skaityti klausiamuoju būdu. O mūsų analitikams (kad ir visokiems mašininiams vertėjams) nereiktų per daug vargti, stengiantis pagauti mintį. Žinotų, kad mintis kuriama kitokioje aplinkoje su savitais dėsniais.
Dar žvilgtelėjau į Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką. Pasirodo:
„Dvi ar daugiau neigimo priemonės, pavartotos viename sakinyje nepaverčia sakinio teigiamu. Tai savitas lietuvių kalbos bruožas. Atvirkščiai, minėtieji neigiamieji žodžiai dar labiau sustiprina tariniu žymimą neigimą.“
Aišku, eilini kartą pjaunu šaką ant kurios sėdžiu. Kad linksmiau būtų kartais net gali pasidaryti nebeaišku, kurie sakiniai yra teigiamieji, o kurie neigiamieji. Pavyzdžiui, toks sakinys: „Jis nerimauja dėl savo ateities.“,– net nebūtų žymėtinas kaip neigiamasis, paprasčiausiai nėra teigiamo atitikmens nerimavimui. Nors aš, kaip dvejetukininkas-trejetukininkas, gal ir bandyčiau prastumti kokį „Jis užtikrintas dėl savo ateities.“ kažkaip tingisi per daug gilintis į moksliškai užrašytą darbą, bandant suprasti, kas norima juo pasakyti.

Le Français - čia tas pats "anglas-belaisvis" 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 15:34:42
prancūzų kalbos mylėtojui - PALYGINKITE:
Je ne mange pas les frites et les pizzas
Je ne mange que des frites et des pizzas
---
Neapsiskaičiusiems padedu: Nevalgau bulvyčių ir picų / Valgau tik bulvytes ir picas
YRA SKIRTUMAS? - Antruoju atveju "ne" ne neigia, o teigia!

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 14:28:08
Paprastoje kalboje ne yra ne, ar vienąkart, ar du kartus, ar tris kartus ne kaip buvo taip ir liks ne, bet ypatingoje analitinėje kalboje jau tikriausiai reiktų pradėti skaičiuoti tuos ne, kad nesuklysti, kada ne reiškia taip, o kada ne. Arba kaip anglams nenaudoti dvigubu neiginių. Šiaip ir anglai turi paslėptų neiginių, pavyzdžiui, tokia nuostabi priesaga un- „Rings must be unmade“ (ar kažkaip panašiai iš „Žiedų valdovo“.)

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 14:15:21
Žiūriu, jau pats esu kaip ir anglų kalbos belaisvis. Toje kalboje stengiamasi išgyvendinti dvigubus neiginius. Vargšai neturi kaip prancūzai dvigubo paslėpto neiginio. Paėmus, kad ir Kisos Vorobjovo pavyzdį: „Je ne mange pas six jours.“, išvertus: „aš nevalgęs šešias dienas“, – neigia ir žodelis „ne“, ir žodelis „pas“.
O mano atveju, pasitaisysiu: nei trupučio neapsvaigus. Bijau, kad nepalaikytumėt kokiu nelietuviu (esu tik mažaraštis, mažai rašantis).

Oropilis 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 11:07:49
Taip gražiai išvedžiojant gautųsi analitinis = blaivus, t.y. neišgėrus alaus, truputį neapsvaigus. Nors bent pagal mano numanymą, kalba eitų apie visko padalinimą į smulkiausius lengvai apžiojamus bei sukramtomus kąsnelius. Bėda ta, kad vienas visko neapžiosi ir gerai nesukramtysi su tokiu mąstymu. Kaip po to iš tų kąsnelių ką susidėlioti, neturint bendro vaizdo? Ir gal paprasčiausiai kito sukramtytas maistas gali įgauti tau visai nepatinkantį prieskonį.
„Mokysta“ gražiai skamba, bet truputį paniekinančiai.

2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 09:23:43
"analitinis" - ne pats geriausias variantas; priešdėlis "a-", "an-", atėjęs dar iš sanskrito, dažniausiai siejasi su "ne'-, tad prasmė būtų lyg ir "ne-alitinis", kitai sakant, "ne alaus" - tai yra "analitinis mąstymas", - tai minkliojimas negėrus alaus. Na tada tikrai staigiai jokios mintys neateina - ir tik viena minklė galvoje sukiojasi - kur alaus gauti... Bet kai alaus labai daug - jau jokios minklės į galvą nelenda...

Turbūt'is 2015 m. rugsėjo 6 d., sekmadienis, 09:16:58
oropilius tam tikra prasme, o gal ir visai teisus, - verta pergalvoti žodžius ir rasti tikslesnius atitikmenis (tiksliau, sukurti naujus žodžius). Pvz., prieškariu buvo siūlytas "mokysta" (palyg. "menkysta")... Argi negražiai skamba?

Oropilis 2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis, 19:23:42
Garą kaip ir nuleidau, nors ir ne viską dar parašiau, ką norėjau. Tik, kad pats labai nemėgstu skaityti ilgų paklodžių...
O viskas prasidėjo nuo Audriaus – ne skeptiko, bet kurio nuomonė dažniausiai būna skeptiška. Tai ką jis parašė – skamba, bet parašė mano nuomone aptemusiu protu – gerai nesuprasdamas, kas yra kas.
Jei atvirai, manau, bet kokiam savarankiškai ar blaiviai mąstančiam žmogui šiek tiek susidūrusiam su tinkle veikiančia gauja „skeptikų“ tiesiog būtų gėda pasivadinti skeptiku.
Pasiknisus į žodžio šaknis, gal patiems „skeptikams“ (kurie savo tiesomis niekada neabejoja) praeitų noras taip vadintis.
Kaip visada, nėra tinkamo žodžio kišenėje, ar tikrai tiks bet koks kitas svetimas, kuriam tarsi ir suteikiama numanoma bet deja paprastai ne viena prasmė, tad niekad tiksliai niekas neaišku apie ką kalba eina, tik klausomasi gražaus skambesio.
Graikiškai „skeptikos“ reiškia abejojantis, kritikuojantis.
Skepticizmas – filosofinė srovė atmetanti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimas ar pagrįsta žinias. (O tinklo skeptikai amžinai griebia jautį už ragų ir būtina jiems pateikti pačius patikimiausius įrodymus, pradedant nuo bendruomenės požiūrio į liudininką).
Skeptiškas – abejojantis , nepatiklus. O dabar, kaip suprasti žodžių junginį „skeptiška nuomonė“ – tokiomis sąlygomis nuomonė kaip ir negali susidaryti.
Aš pats tingiu vartyti žodyną, paprasčiausi apibrėžimai su tarptautiniais terminais seniausiai išgaravę galiu pasirodyti kaip koks nemokša. Patikėkite, jei galite, tai geriau ir nesinaudokite neva tarptautiniais, o iš tikro svetimais žodžiais, kuriuos kitoje šalyje gali visai kitaip suprasti.
Tikriausiai, Audrius – blaiviai, savarankiškai mąstantis žmogus, kuriam gal visai nepatinka minia, kurioje visi privalo mąstyti ar turėti tą pačią vienodą nuomonę. O kam tokie dalykai gali patikti? Visokių laisvių turime ir mąstymo laisvė turėtų būti ne paskutinėje vietoje (juolab, kad leidžiama tikėjimo laisvė).
Grįžtant prie Audriaus stebėjimų, man tos švieselės panašiausios į kokį nors palydovą. Dar tas aprašymas, kad papuola į kokius tai šešėlius, o gal greičiau kokie debesys trumpam užstojo.