2015 metų rugsėjis

Oropilis 2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis, 18:35:49
Papasakosiu vieną neseniai perskaitytą juokelį.
Moteris sako vyrui:
– Tu neteisus.
– Kodėl?
– Apie tai aš dar nepagalvojau.
Juokai, juokais... tačiau tai labai rimta. Jei „skamba“, vyrui nereiktų moters „varyti į medį“ ir apsimetinėti kvaiša, kad ji nudirbtų visą sunkų mąstymo darbą už jį patį. Ji savo vaidmenį kaip ir atliko, jei yra kažkas panašaus į darbo pasidalijimą.
Moksliniam mąstymui labai svarbu pateikti teisingą uždavinio sąlygą. Jis naudingas kaip įrankis įrodinėjant ką nors. Tačiau kai gyslos ištampytos ar nutraukiotos kaip nereikalingi laisvę ribojantys pančiai, jau galime nusiristi iki amžino žydiško klausimo „O kaip reikia?“. Kai galim bet ką už ausų pritempti iki to ko reikia.

Oropilis 2015 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis, 18:12:51
Labai nemėgstu neva tarptautinių žodžių, o iš tikrųjų skolinių iš svetimų kalbų ir jų panaudojimą, kai trūksta savų žodžių,– mažne tiks. Tai gal net įvardinčiau analitinio mąstymo yda. Kai net nieko nebesuprantama ir lieka galų gale kaip kokiam Sokratui bent sau tyliai prisipažinti: „Žinau, kad nieko nežinau“. Bandant versti kokius anglakalbių (mąstančių analitine kalba žmonių) pasisakymus, ištisai persekioja jausmas, kad jie į nieką net nenori gilintis, jiems užtenka gražiai praslysti paviršiumi nieko doro nesuprantant, tačiau svarbu, kad gražiai nuskambėtų. Protai aptemę, širdys skambančios – graudokas vaizdelis... Jie, tiesa, savo labai siaurą darbo sritį gali išmanyti tiesiog nuostabiai. Netrūksta tokiems žmonėms kantrybės gilintis, kad viskas gerai būtų, ar jų atsakomybės jausmas labai išlavintas.
Jei atvirai, mes mąstom žymiai geriau ir greičiau be to analitinio mąstymo. Mintys tiesiog šauna mums į galvas – taip greit mąstom, o kas būtų jei pabandytume ką nors suregzti tik su lėtuoju, sunkiuoju, analitiniu mąstymų? Kaip kokie kvailiai, atsiprašau, mokslininkai tikrintume tūkstančius galimybių ir tai, jei kas doro pakliūtų kaip „aklai vištai“, greičiausiai, tai būtų net kažkas tokio apie ką niekada patys nebūtume susigalvoję ir net ne iš tyrimų srities.
Vis gi, tas vadinamas analitinis mąstymas (laikas būtų atsikratyti žodžio „analitinis“, gal mokslinis tiktų?) turi vieną labai gerą panaudojimo būdą, kai reikia vienas kitam išaiškinti savo gilesnes mintis ir paprasčiausio skambėjimo nebeužtenka ar tiesiog trūksta kokios gyslelės skambesiui išgauti.